Beveik 2 / 3 vaikų karantino metu buvo nepakankamai fiziškai aktyvūs

Lietuvoje apklausus tėvus, auginančius 2 – 14 m. amžiaus vaikus, nustatyta, kad tik 38 proc. vaikų karantino metu buvo fiziškai aktyvūs daugiau nei vieną valandą per dieną, didžiosios dalies (62 proc.) vaikų fizinis aktyvumas buvo nepakankamas.


Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams ir paaugliams praleisti ne mažiau kaip 60 minučių per dieną užsiimant vidutine arba aktyvia fizine veikla – sportuojant, bėgiojant, žaidžiant judrius žaidimus ir pan. Tai padeda palaikyti gerą fizinę ir emocinę sveikatą. Dėl pandemijos metu įvesto karantino įvairiose šalyse buvo stebimas žymus ir suaugusiųjų, ir vaikų fizinio aktyvumo sumažėjimas.


„Jei ikimokyklinio amžiaus grupėje karantino metu tik kiek daugiau nei pusė vaikų (58 proc.) buvo pakankamai fiziškai aktyvūs, tai amžiui didėjant fiziškai aktyvių vaikų skaičius reikšmingai mažėjo: tarp pradinukų tokių vaikų buvo mažiau nei trečdalis (31 proc.), o 11-14 m. amžiaus grupėje pakankamai fiziškai aktyvus buvo tik viens vaikas iš šešių (17 proc.),“ – sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė dr. Ilona Laurinaitytė.


Ilgalaikį ekranų poveikį vaikų fizinei ir psichikos sveikatai tyrinėjantys Vilniaus universiteto mokslininkai teigia, jog nepriklausomai nuo amžiaus, mažiau fiziškai aktyvūs vaikai statistiškai reikšmingai daugiau laiko praleidžia prie ekranų (pvz., planšečių ar išmaniųjų telefonų).


„Karantino metu stebėjome, jog vaikams pradėjus lankyti mokyklą, jų fizinis aktyvumas sumažėja, nors jo reikšmė įvairiems jų gyvenimo aspektams vis didėja,“ – teigia vaikų ir paauglių psichologė dr. Rima Breidokienė.

Pasak tyrėjos, mokyklą lankančių didelio ir vidutinio fizinio aktyvumo vaikų elgesys, santykiai su bendraamžiais, noras mokytis bei mokymosi rezultatai tėvų buvo vertinami aukštesniais balais. O vyriausi vaikai, kurie pasižymėjo mažesniu fiziniu aktyvumu, jau turėjo daugiau somatinių skundų (pvz., pilvo, galvos skausmų) bei didesnį kūno masės indeksą.


Skirtumų tarp lyčių tyrėjai neatrado, berniukų ir mergaičių fizinis aktyvumas visose amžiaus grupėse buvo panašus. Kalbant apie emocinę savijautą, tėvų vertinimu, fiziškai aktyvesnių vaikų ji geresnė, kaip ir santykiai su bendraamžiais.


Itin svarbu, kad ir tėvai, ir pedagogai skatintų vaikus judėti, užsiimti tokia fizine veikla, kurios metu suintensyvėja kvėpavimas, suaktyvėja širdies veikla, vaikai „įrausta“. Viena valanda fizinės veiklos kasdien – būtinas receptas gerai savijautai, būtų tikrai šaunu, jei tokio plano laikytųsi visa šeima, juk vaikus labiausiai paskatina būtent suaugusiųjų pavyzdys.



Tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, finansuojamą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, atlieka Vilniaus universiteto Psichologijos instituto ir Vaikų ligų klinikos mokslininkai, plačiau: www.mediavaikai.lt