Nuotolis: paauglių savijauta ir socialinis kapitalas

Ar žinote, kas yra socialinis kapitalas? Žmonės bendruomenėje, socialiniai ryšiai, priklausymas grupėms, organizacijoms, tolerancija bendruomenėje, tarp grupių ir grupėse, pasitikėjimas, socialinė parama, bendradarbiavimas – visa tai yra bendruomeniškumas, vadinamasis socialinis kapitalas.


Tai itin svarbus veiksnys, susiduriant su iššūkiais arba krizėmis, kuris taip pat taikytinas kalbant ir apie mokyklas pandemijos kontekste, rodo tyrimo „Mokymosi pasiekimus sąlygojantys ir psichosocialines rizikas mažinantys mokyklos bendruomenės ir lyderystės veiksniai“ rezultatai: vienos mokyklos su iškilusiais iššūkiais susidorojo lengviau, kitos – sunkiau.

„Mokyklose, kuriose buvo organizuojami „kavos gėrimo susitikimai", penkminutės (net ir nuotoliniu būdu), kuriose daugiau laiko buvo skiriama pabendravimui, pasidalinimui patirtimi – ten ugdymo procesai vyko sklandžiau, negu tose mokyklose, kuriose dėl nuotolinio ugdymo nutrūko mokytojų bendravimas su kolegomis", – sako dr. Brigita Miežienė, tyrimo vadovė.


Laidoje kalbinama prof. dr. Roma Jusienė pabrėžia: „Ir šio Bigitos vadovaujamo tyrimo, ir kito tyrimo, kurio pagalba galime stebėti paauglius ir vertinti jų psichologinę savijautą, rezultatai rodo, kad paauglių, kuriems nebuvo leista gyvai bendrauti ir susitikti su bendraamžiais – jų savijauta labiausiai nukentėjo.”


Visą interviu su mokslininkėmis apie jų tyrimus ir įžvalgas išgirsite LRT laidos, kurią veda žurnalistė Jonė Kučinskaitė, įraše: Dešimt balų. Kas – mokiniai, mokytojai ar tėvai sulaukė mažiausiai palaikymo per karantiną?

VU mokslininkų atliekamas tyrimas: „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“.