Pandemijos kirčiai vaikams: išaugo depresijos rizika, o ilgesnis miegas tvojo kitu lazdos galu

Beveik 19 proc. mokinių, kas penktas ar šeštas, per pandemiją pateko į depresijos rizikos grupę. Kad pandemija, karantinas ir nuotolinis mokymas turi savo kainą, atskleidė keli Vilniaus universiteto mokslininkų atlikti tyrimai. Jie parodė, kad vaikus kamavo galvos skausmai, sutriko rega, augo antsvoris. O ilgesnis miegas rytais, kai nereikia ruoštis į realią mokyklą, kirto kitu lazdos galu: paaugliai naktinėjo ir sugriuvo jų dienos ir nakties režimas. Dažnam nepilnamečiui reikalinga psichologo pagalba. O ir patys psichologai neslepia – juos dėl milžiniško krūvio kamuoja perdegimas.

Aida Murauskaitė, LRT.lt


Kaip parodė Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas, per karantiną įvestas nuotolinis mokymas labiausiai paveikė vaikų emocinę būseną ir norą mokytis (buvo tiriami 6–14 metų vaikai).


„Viso pasaulio mokslininkai kėlė klausimus, kada visiškai nuotolinis mokymas ir kitos karantino sąlygos tapo nuostolingi, o ugdymas tapo labiau vaikų žlugdymu, ypač jų sveikatos, ugdymo prasme. Absoliučiai daugumai šalių tokių rezultatų pakako, kad jos nuspręstų, tęsiantis pandemijos laikotarpiui, kiek įmanoma, neiti prie nuotolinio ugdymo tokiam ilgam laikui“, – kalbėjo tyrėjų grupės vadovė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė.


Pasak mokslininkės, du mėnesiai yra ta riba, kuri dar įmanoma.


Išaugo klinikinių sutrikimų rizika

Tyrimas atskleidė, kad per 40 proc. Lietuvos mokinių per pandemiją patyrė elgesio, emocinių problemų, jų savijauta pablogėjo. 55–58 proc. vaikų vis dėlto išliko geros savijautos. R. Jusienė pabrėžė, kad praėjusį pavasarį išaugo klinikinių sutrikimų rizika.


Beveik 19 proc. mokinių, kas penktas ar šeštas, pateko į depresijos rizikos grupę. Prastėjo ir mokytojų bei tėvų emocinė būsena.

Psichologai perdega dėl milžiniškų krūvių. Per pandemiją kilo dar viena epidemija – psichikos sveikatos epidemija.

Dėl pandemijos įvedus nuotolinį ugdymą, labai pailgėjo laikas, praleidžiamas prie ekranų ne tik mokymosi tikslais, bet ir laisvalaikiu bei pramogoms. Kaip rodo tyrimas, bendras prie ekranų leidžiamas laikas, palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis, padvigubėjo.


„Labai įdomu, kad nors daugelis mokinių džiaugėsi galintys ilgiau pamiegoti, miego kokybė labai prastėjo. Ji prastėjo dėl paprastos priežasties – daugelis paauglių naktinėjo, nepaisė įprasto režimo“, – pabrėžė R. Jusienė.


Prie įrenginių daugiau laiko leido visų amžiaus grupių mokiniai

„Įsivaizduokite, pradinukai vidutiniškai per dieną leido šešias valandas prie ekranų, o vyresni mokiniai – 8,5 val.“, – sakė R. Jusienė. Dėl šios priežasties, anot mokslininkų, daugėja vaikų somatinių simptomų – galvos, pilvo, akių ir kitokių skausmų. Be to, augo savižalos atvejų.


Apklausoje dalyvavę tėvai nurodė, kad 55 proc. 11–14 metų vaikų skundėsi galvos skausmu, 2018 m. tokių vaikų buvo 37 proc. Kaip skelbia tyrėjai, galvos skausmai būdingesni vyresnėms mergaitėms ir vaikams, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą. Galvos skausmus patiriantys vaikai taip pat dažniau išgyvena įtampą dėl mokymosi ir nerimauja dėl galimybės užsikrėsti virusu.


Per pandemiją padaugėjo ir vaikų regėjimo sutrikimų bei nutukimo atvejų. R. Jusienė pabrėžė, kad rimtų bėdų mūsų šalyje dėl menko vaikų fizinio aktyvumo buvo ir ikipandeminiu laikotarpiu, o per pandemiją fizinis aktyvumas dar labiau sumažėjo.


Kaip rodo tyrimas, tik trečdalis 7–14 metų mokinių buvo fiziškai aktyvūs bent valandą per dieną, tarp vyresnių nepilnamečių tik ketvirtadalis buvo fiziškai aktyvūs rekomenduojamą laiką.


Bendravimas su bendraamžiais gyvybiškai būtinas

Pasak R. Jusienės, labiausiai nukentėjo paauglių grupė. Psichologė pabrėžė, kad ypač paaugliams bendravimas su bendraamžiais yra gyvybiškai būtinas.


„Kur mes labiausiai paklydome? Vertybėse ir komunikacijoje? Tam tikrais pasisakymais atsakomybę perkeldami vaikams ir paaugliams, kad jie neva yra atsakingi už tėvų ir senelių mirtis. Netiesiogiai sakydami, kad nėra svarbūs vaikų ir paauglių emociniai ir socialiniai poreikiai. Na, ir pademonstravome, kad nesugebame tinkamai jais pasirūpinti, nuolat kartojome „palaukite, pakentėkite“, pamiršdami, kad vaikai ir paaugliai turi nuolat augti. O jei prašome sustoti ir neaugti, jie ir neauga“, – kalbėjo R. Jusienė.


Ji pabrėžė, kad ir toliau kartojame klaidas ir investuojame į sienas ir technologijas, o ne į žmones. Be to, ji įžvelgia ir laukiančių pavojų.

„Mažiausiai trečdalis paauglių lieka už socialinio borto. Daug diskusijų sukėlė galimybių paso paauglių grupei įvedimas. Labai puiku, kad jis neuždarys kelio į formalųjį ir neformalųjį ugdymą, bet nepamirškime, kad yra beveik 40 proc. paauglių, kurie nedalyvauja jokiame neformaliame ugdyme. Tad jiems bendravimo galimybės – nueiti į kiną, pasėdėti su draugais – ribojamos“, – atkreipė dėmesį mokslininkė.

R. Jusienė sakė, kad ir pediatrai, kiti sveikatos specialistai pabrėžia, kad šiuo metu būtina sustiprinti vaikų ir paauglių sveikatos patikrinimų grandį. „Galima sakyti, kad tai vyksta formaliai, nuotoliniu būdu ir gana atmestinai. O ši grandis ypač turėtų būti stiprinama. Bėda ta, kad šeimos gydytojai dažnai skundžiasi neturintys pediatrijos žinių“, – priminė mokslininkė.


Plačiau skaitykite LRT straipsnyje: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1566978/darsyk-apie-pandemijos-kircius-vaikams-isaugo-depresijos-rizika-o-ilgesnis-miegas-rytais-kuri-taip-gyre-paaugliai-tvojo-kitu-lazdos-galu